- terbinis
- ×terbìnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. kuris neturtingas, gyvena iš išmaldos: Terbìniai žmonės vargingai gyveno Skr. 2. LTII438(P) dėžinis, esantis dėžėje: Terbiniai vaisiai P.
Dictionary of the Lithuanian Language.
terbinis
Look at other dictionaries:
tarbinis — ×tarbìnis, ė adj. (2) 1. žr. terbinis 1: Tarbìnis (elgetos) vaikas NdŽ. 2. valgomas iš tarbos, gautas elgetaujant: In senystos laukia manę tarbìnė duona Arm … Dictionary of the Lithuanian Language
